Kompiuteris STAR

1960 metais JAV prezidentas D.D. Eisenhaueris įsteigė aeronautikos ir kosmoso tyrimų įstaigą NASA ir įjungė į ją Kalifornijos Technologijos instituto (Pasadenos mieste) administruojamą tyrimų laboratoriją JPL, kuri iki tol vykdė JAV karinius užsakymus.

Šiai laboratorijai, kurioje buvo apie 2000 darbuotojų, NASA pavedė atlikti Mėnulio ir Saulės sistemos planetų tyrimus, naudojant raketinius nepilotuojamus kosminius laivus.

Algirdas Antanas Avižienis, 1960 metų rudenį Ilinojaus universitete apgynęs informatikos mokslų daktaro (Ph.D.) disertaciją sistemų technologijos srityje, ir buvo pakviestas dirbti į JPL. Tuo metu šios laboratorijos darbuotojai pradėjo planuoti kosminių laivų skrydžius į kitas planetas – pirmiausiai Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno link.

Visą raketinio kosminio laivo valdymą ir ryšius su mokslininkais Žemėje turėjo atlikti tam tikslui sukurtas kompiuteris. Tačiau prieš tai reikėjo išspręsti vieną uždavinį. 1960 metais geriausi kompiuteriai negesdami galėdavo veikti tik kelias savaites, o kelionės kitų planetų link tęstųsi nuo vienerių iki dešimties metų ir net ilgiau. Numatyta kosminio laivo „Didžioji kelionė“ (Grand Tour) turėjo tęstis 15 metų. Per tą laiką jis privalėjo aplankyti keturias planetas: Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną.

Metus nagrinėjęs įvairias tokios kelionės galimybes A. Avižienis NASA vadovybei pasiūlė statyti kosminiame laive savaime pasitaisantį kompiuterį, kuris galėtų pats pasitikrinti savo gedimus ir pakeisti sugedusias dalis atsarginėmis. 1962 metais gavęs NASA pritarimą jis pasitelkė porą doktorantų ir pradėjo tokio kompiuterio projektavimo darbus. Pirmiausiai teko išspręsti nemaža sudėtingų uždavinių. Kompiuteriui buvo parinktas vardas „STAR“ (žvaigždė)--tai yra pavadinimas, sudarytas iš „Self Testing And Repairing“ pirmųjų raidžių.

Pirmas STAR aprašymas mokslinėje spaudoje buvo paskelbtas 1966 metais. 1969 metais STAR laboratorinis modelis pradėjo veikti ir buvo pademonstruotas spaudos atstovams. Šį įvykį aprašė didieji JAV dienraščiai,o savaitraštis „TIME“skyrė jam beveik visą puslapį, paminėdamas A. Avižienio lietuvišką kilmę.

1970 metais A. Avižienis už STAR kompiuterį gavo JAV patentą, po to –dar gana daug įvairių apdovanojimų, tarp jų JAV vyriausybės NASA medalį „ Už ypatingus nuopelnus“. 1972 metais Kalifornijos universitetas Los Anželes mieste (UCLA) suteikė Algirdui Antanui Avižieniui profesoriaus vardą ir pavedė jam įsteigti Patikimų sistemų laboratoriją, kuriai jis vadovavo iki 1990 metų, kai išvyko dirbti atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi Kaune.

Įvairūs JPL sukurti kosminiai laivai iki šių dienų naudoja kompiuterius, pagrįstus STAR kompiuterio principais. 1977 metais į kosmosą buvo išsiųsti du „Voyager“tipo kosminiai laivai, kurie jau apleido Saulės sistemą, bet dar vis siunčia mokslinių tyrimų duomenis. Tai reiškia, kad po 27 metų, kurių metu „Voyager“ aplankė Jupiterį ir Saturną, o „Voyager 2“ – dar ir Uraną bei Neptūną, juose įtaisyti kompiuteriai sėkmingai tebeveikia.

A. Avižienis 1967 metais paskelbė „fault tolerance“, tai yra-- „atsparumo gedimams“ principą, kurį pirmasis įdiegė STAR kompiuteryje ir tebegvildena iki šiol (yra paskelbęs apie jį per 100 mokslinių straipsnių). Šis principas, kuris sumažina gedimo pavojų, yra labai plačiai taikomas įvairiuose kompiuteriuose,kurie naudojami keleivinių lėktuvų skrydžių valdymui, atominių reaktorių saugumo užtikrinimo įrenginiuose, eismo valdymui, telekomunikacinių ryšių perdavimui Žemės palydovų dėka ir t . t.